galėti

galė́ti, gãli (gãlia), -ė́jo intr. 1. turėti galios, pajėgti, įstengti: Aš ne mekanikas, tiktai mašiną paleist galiu rš. Jis gali vaikščiot parke neprašytas T.Tilv. Kolūkiai gali parodyti ūkio statybos stebuklus (sov.) sp. Nutirpau koją, ir negaliu paeiti J.Jabl. Šitą dičkį viedrą negalì pakelt Mrj. Nuskrido kaip tik gãli namo Nč. Šuo bėgt tiek negalė̃s, kiek tu šnekėt Gs. Per visą vasarą jis vis negalė́davo ateiti Vb. Jis da gãlia dirbt Slm. Apvažios širdies senis, kad gãli valgyti jeib ką J. Negãli visus aptekti J. Ligonis, silpnas būdamas, negál paeiti K. Ką galėsiu, nudirbsiu B. Nenorėk per daug: ko negaliu, to negaliu Žem. Mergele mano, ar negãlit padėt arklį girdyt Lar165. Toli mano tėviškėlė, negaliu pareiti RD173. Poetai, džiaukitės matydami, ką gali meilė! V.Kudir. Iš rašytojų darbų skaitytojai turėtų galėti ir kalbos kiek pasimokyti J.Jabl. Negalėtumigi tu tiek daryti dėl mylasties mano? P. Ir jis dirbo kiek galėdamas J.Jabl. Aš esu galįs velnią išvaryti iš dvaro Šts. Tas galė́davęs visą samavorą arbatos išgert Dbk. Dirbk, ką galįs M.Valanč. Aš tau duosiu ženklelį, kad jau mislysi išbėgt negalįs, tai tu pamesk šį ženklelį Sch139. Noris jaunas, nes (bet) galįs S.Dauk. Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, teip visados raminęs, visados mylėjęs A.Baran. Smarkus yra daiktas inpult ing galinčias rankas jo MP46. To žmogus galinčiausias negalėjo padaryt MP177. Padarė man didžius daiktus tasai, kursai gãlįs yra DP471. Buvo vyras pranašas, gãlįs darbuose DP189. Viskas galėjo lėkti, ir viskas turėjo sparnus BB1Moz7,15. Ir negalėjo krūvoj (bendrai) gyventi BB1Moz13,2. Galiegu tu tą prisakymą ... išpildyt? PK6. Galitėgu gert kieliką, kurį aš gersiu? Ev. Gãligu antru kartu įeit ing įsčią motinos ... ir atgimt DP255. Nė vienas pirm to regėt negalėjo DP2. ^ Vargas daug gãli Bsg. Dėl svečio turėk (kuo pavaišinti), dėl vaikų galė́k (įstenk daug dirbti) Dbk. Negalia medis geras blogo vaisiaus išduoti I. Daug žmonių, galėtumbei galvomis lipti B. Galėtų jis pautą po angim paimti (labai sumanus) B.

galinčiai adv.: Mus ... nuog visokios nebespečnystės galinčiai gintų MKr26. | refl.: Buvo tenai miestas, į kurį nei įeiti, nei apsiausti jo pigiai negalėjos S.Stan. Neturėjo tuomet laivų nei galėjos perbristi S.Stan. Kiek galė́sies, tiek dirbsies J. Be meilės negalimės broliais vadintis PG.

2. turėti galimybę: Tokiais rūbais galėjai kažin kur keliauti P.Cvir. Rugius jau susivežėm, tai dabar gãli sau lyti (tegu lyja) Sml. Gãli sau bartis tas seniukas – nei aš jo bijau, nei ką Sml. Negalė́jo gi ir mum pasakyti, būtume ir mes nusipirkę Dbk. Galė́jai galvą nusisukti taip lėkdamas Jnšk. Jis galėjo turėti keturiasdešimt metų Pn. Ant turgaus gál visi draugautis J. Gál atsaldyti, t. y. išbruĩžti iš miesto, išginti J. Gal ing klejojimą investi BPI162. Gal galėtum, dėde, rytoj mums prie rugių patalkoti? Sml. Būt galėjęs sušaukt vyrus ir pastart Dbk. Būtum galėjus da ilgiau pasikieminėt Slm. Nebūk galįs, būk darąs Žem. Kad būtų žinota, ir kitaip būtų galėta padaryti J.Jabl. Daryti gerai dėl artimo kiek galint Jzm. Sako, dar galint išnaikinti laputes antdedant ant kerus apynių mėšlų S.Dauk. Kad taip galėjus visai pamest rūkyt! Lkš. ^ Jaunas tik gãli numirti, o senas turi mirti Dkš. | refl.: Ar yra ... vietos, kur galėtųs pernakvoti I. Šituo baisumi pavaizdu ... galėtųs stabytis visi godingieji žmones DP165. 3. pagyti (iš ligos), būti sveikam, stipriam: Ar da gali matutė? Slm. Džiaugiuos ir pati, kad pradėjau galėti (pasveikau) Šts. Lea akimis nedidžiai galėjo (prastai matė, akys nesveikos buvo) BB1Moz29,17. | refl.: Kaip ten besigali (besilaiko, begyvena) mano tėvas? Pn. 4. refl. kovoti; imtis, rungtis: O ir galė́tis taip su vėju malonu – kad ir kaip jis stumdo, kad ir kaip pučia, vis nieko nepadaro J.Jabl. 5. refl. plėstis, augti, tvirtėti: Jau gãlis ugnelė, nebeužges Slm.

◊ gãlįs už gãlį už kits kito: Ėmė visi galįs už galį ginkluotis S.Dauk.

gývas gãlįs kas tik gali, kiekvienas: Gyvas galįs turi eiti į kariuomenę Mc.

\ galėti; apgalėti; įgalėti; išgalėti; nugalėti; pagalėti; pergalėti; pragalėti; prigalėti; sugalėti; užgalėti